Gintarė Valionytė

"Išmokau, kad kūrybai būtinas nuoseklumas, dažnai reikalingas darbas „nuo 8 iki 5“ ir savaime labai retai kas išeina. Man tai padėjo „desakralizuoti“ kūrybą."

Gintarė Valionytė (g. 2000) mokėsi Klaipėdos Vydūno gimnazijoje, taip pat Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykloje. Pasakodama, kaip susidomėjo kūryba, Gintarė prisimena, kelias priežastis: „Kaip ir dauguma kūrėjų, pirmiausia buvau atlikėja – nuo aštuonerių groju fleita. Natūralu, kad mokantis kitų kompozitorių kūrinius tampa labai įdomu, kaip tai veikia, kaip jie parašomi. Tai buvo vienas postūmis, kitas – aš augau aplinkoje, kurioje vaikai kūrė: nuo 12 metų rinko natas „Sibelius“ programa, rašė didelės apimties kūrinius, rinkosi rimtą tematiką. Nenorėjau būti už juos prastesnė, štai ir visa nušvitimo paslaptis“.

Jaunoji autorė sako, kad konkursas „Mano nata“ buvo būtent tas postūmis, neleidęs pamiršti kūrybos. Nors pripažįsta, kad konkurse ne itin puikiai pasisekė, tačiau Gintarei tai buvo priežastis prisėsti prie veiklos, kuri nebuvo labai patogi ar lengva. „Jo dėka aš išmokau, kad kūrybai būtinas nuoseklumas, dažnai reikalingas darbas „nuo 8 iki 5“ ir savaime labai retai kas išeina. Man tai padėjo „desakralizuoti“ kūrybą“, – atvirauja Gintarė Valionytė.

Dabar ji studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompozicijos specialybę pas doc. Ramintą Šerkšnytę. „Akivaizdu, kad kurti toliau tenka. Pati save labai nustebinau tokiu pasirinkimu“, – sako autorė.

Mokytoja: Loreta Narvilaitė

Author's books