Lietuvos kompozitorių sąjungos viešosios įstaigos „Mano nata“ rengiamam konkursui šiais metais buvo pateikta 30 kūrinių. Iš jų 18 geriausių varžėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiosios salės scenoje vykusiame ir tiesiogiai portale VOXART.lt transliuotame baigiamajame koncerte. Kompozicijas vertino ir laureatus išrinko konkurso žiuri, vadovaujama kompozitoriaus Ričardo Kabelio. Ją šiais metais sudarė muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli, kompozitoriai Antanas Kučinskas, Loreta Narvilaitė ir Giedrius Svilainis.

Kūrinius atliko patys autoriai, taip pat Giedrius Gečys (tenoras), Lukas Butkus (fortepijonas, klavesinas) bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“, meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris.

Tarp vyresniųjų autorių žiuri pavergė kūrinys balsui ir kontrabosui

Vyresniųjų autorių kategorijoje 1-osios vietos laureatu su kūriniu „Vilniaus haiku“ tenorui ir kontrabosui tapo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kūrybos mokytojos Nailios Galiamovos mokinys Nojus Mackevičius. Jis konkurse „Mano nata“ dalyvavo pirmą kartą.

2-ąją premiją už kompoziciją „Sūkuriai ir vijurkai“ obojui, fortepijonui ir styginių kvartetui pelnė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos mokinys Aistis Tamulevičius. Kūrybos mokytojas – Ričardas Kabelis. 3-oji premija paskirta Vilniaus B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kūrybos mokytojos Vaidos Beinarienės mokiniui Pauliui Stanulioniui už kūrinį „Žmonės pro rakto skylutę“ fortepijonui ir styginių kvintetui. 

1-osios vietos laureatas Nojus Mackevičius sako, kad jausmas, kai išgirsti savo sukurtą kompoziciją atliekamą gyvai, yra galingas, o kūrinys suskamba daug geriau, nei bandant jį įsivaizduoti iš pradžių. Anot jo, kompozitoriaus specialybė ypatinga: „Kompozitorius – lyg kelrodis, rodantis bei perteikiantis savo idėjas atlikėjams ir klausytojams.“

Kūrinys „Vilniaus haiku“, paaiškina Nojus, jungia Vilniaus ir tolimųjų rytų kultūras. „Pasirinkau Vilnių, kadangi jį pažįstu geriausiai – čia mano gimtinė bei, žinoma, šalies sostinė. Visada mėgau didelius ir įspūdingus miestus, o Vilnius – vienas iš jų. Karantino metu man labai trūko buvimo lauke. Dažnai pamokoms pasibaigus išeidavau pasivaikščioti. Tai buvo savotiška miesto eksploracija: eidavau ne į žinomas vietas, tačiau į tokias, į kurias nuvesdavo smalsumas. Taip atradau daugybę užslėptų ir gražių vietų, kurių anksčiau nežinojau, pavyzdžiui, Šeškinės kalvų parką. Dar labiau pamilau savo gimtąjį miestą“, – atskleidžia jaunasis kūrėjas.

Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje muzikos kompozicijos moksleivius daugiau nei du dešimtmečius mokanti pedagogė ir kompozitorė Nailia Galiamova pastebi, kad kūrybos mokymas – visada abipusio mokymosi procesas. „Daug išmokstu iš savo mokinių ir kartu su jais į mano gyvenimą ateina nauji interesai, spalvos. Keista, bet nežinau, ar visada patys moksleiviai sąmoningai pasirenka kompoziciją.  Dažniau mokytojai atveda man fantazuotojus ar tėvai parašo prašymą pas mane mokytis“, – atskleidžia N. Galiamova.

Pasakodama apie Nojų, pedagogė prisimena, kad moksleivis į jos klasę atėjo praeitų metų vasarį. Tai buvo Nojaus pirmieji mokslo metai naujoje mokykloje. Prieš tai jis mokėsi Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. 

„Savęs paieškos, kelio muzikoje pasirinkimas, privalomosios kompozicijos reikmė jo gyvenimui – pagrindinės problemos, kurias jaunuolis sprendė ne itin palankiomis sau aplinkybėmis: jis turėjo įsitvirtinti naujoje mokykloje. Pirmiems jo žingsniams kompozicijoje mano klasėje reikėjo nuolatinio padrąsinimo, emocinio palaikymo, bendrystės ieškant žanrinio komforto zonų, pasirenkant jam įdomias temas ir kompozicijos metodus“, – prisimena pedagogė.

N. Galiamova taip pat atskleidžia, kad konkursą laimėjęs kūrinys „Vilniaus haiku“ iš pradžių buvo sumanytas kaip muzikinis performansas su vaizdo instaliacija bei šiuolaikiniu šokiu: „Manyčiau, išryškėjęs Nojaus noras dalintis kūrybos lauką su kitais menininkais ir režisūrinis muzikos kūrimo matymas galėtų atvesti jį kurti kinui ar scenai“.

Pergalę jauniausiųjų autorių kategorijoje atnešė pirmasis sukurtas kūrinys

Jauniausiųjų autorių kategorijoje 1-osios vietos laureate tapo Klaipėdos Vydūno gimnazijoje besimokanti Adelė Vozgirdaitė. Kūrybos mokytojos Ingridos Bertulienės mokinė žiuri simpatijas pelnė už kūrinį „Mintys sustoja ketvirtadieniais“ trims smuikams.

2-oji vieta už savarankiškai sukurtą kūrinį „Tunelis“ fleitai, obojui ir styginiams atiteko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos mokiniui Laurynui Beinariui. 3-oji vieta – Šiaulių Dainų muzikos mokyklos kūrybos mokytojo Algirdo Bružo mokinei Augustei Plepytei už kūrinį „Lietaus melodija“ fleitai ir fortepijonui.

Tarp jauniausiųjų kūrėjų laimėjusi Adelės Vozgirdaitės kompozicija – jos pirmoji „užbaigta ir užfiksuota“. Kaip teigia konkurso laureatė, kurti ją paskatino sesė, kuri studijuoja muzikos kūrybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje: „Jos motyvuota, pradėjau komponuoti savo pirmąją kompoziciją. Buvo įdomus kūrybinis procesas, kurio metu reikėjo iš daugelio motyvų išgryninti, ko siekiu ir ką noriu sukurti. Šis konkursas suteikė galimybę išmėginti save kūryboje. Labai įdomu išgirsti savo kompiziciją, atliekamą kitų atlikėjų, taip pat kokias kūrybines idėjas realizuoja mano bendraamžiai“.

Adėlės mokytoja Ingrida Bertulienė atskleidžia, kad kūrybos procesas buvo gana sklandus, nes ji jau pirmą „darbinį“ susitikimą aiškiai žinojo, kad kūrinys remsis minimalizmo principais, buvo apsisprendusi dėl jo formos, užsifiksavusi daug melodinių intonacijų – turėjo savo kūrinio viziją.

„Žavu buvo tai, kad ji kryptingai siekė savo idėjos išpildymo. Adelė kol kas kuria be kompiuterinių programų, tad tikriausiai sudėtingiausia buvo viską sujungti į vieną organišką kompoziciją, išgirsti bendrą skambesį, suvokti, ar tai atitinka jos įsivaizdavimą. Mes įrašinėjome visas tris smuiko partijas gyvai, jas jungėme, o po to Adelė koreguodavo. Prireikė laiko, kol nusprendė, kokiems instrumentams kurs. Iš pradžių kurti smuikui vengė, bet suprato, kad pirmiausia turi pradėti komponuoti tam, ką puikiai pažįsta, kokiu instrumentu groja pati“, – prisimena pedagogė.

I. Bertulienei, nors nesijaučia esanti tin kompetetinga būti kūrybos mokytoja, patinka dirbti su kuriančiais vaikais ir visada mielai ,,neria“ paskui juos į kūrybos gelmes: „Laikausi nuostatos sekti ir gerbti vaiko kūrybines idėjas bei mintis. Visada įsiklausau į jų nuomonę ir kišuosi į kūrybos procesą labai minimaliai. Galiu duoti techninius patarimus, parodyti nukrypimus nuo muzikinės logikos, galiu patarti ir suteikti jiems trūkstamų žinių, paskatinti dar pamąstyti apie kokius ne visai pavykusius epizodus“.

R. Kabelis: Konkurso trauka – magiška

Konkurso „Mano nata“ rengėjas ir žiuri pirmininkas kompozitorius Ričardas Kabelis praskleidžia konkurso užkulisius ir pasidalina įžvalgomis ne tik apie tendencijas, bet ir nuotaikomis po konkurso. Anot jo, iš kasmet skelbiamo 12-15 instrumentų sąrašo autoriai patys gali pasirinkti jiems įdomiausius instrumentų derinius – vieną instrumentą, duetą ar trio, kvartetą ar kvintetą arba kameriniam orkestrui prilygstantį ansamblį. 

„Instrumentų pasirinkimas, žinoma, neturi įtakos meniniam rezultatui: vyresniųjų kategorijoje šiais metais pirmąją vietą pelnęs Nojaus Mackevičiaus kūrinys balsui ir kontrabosui aplenkė antrosios vietos laimėtojo Aisčio Tamulevičiaus kūrinį 5 instrumentų ansambliui, o konkurso kūriniai klavesinui pelnė daugiau žiuri balų nei kūriniai ansambliams. Tai rodo kūrinių vertinimo prioritetus – tai leidžia auksinėmis reitingo svarstyklėmis „pasverti“ meninį ir kompozicinį vertingumą“, – sako R. Kabelis.

Kalbėdamas apie šių metų išryškėjusias tendencijas, R. Kabelis pastebi, kad konkurse atliktų kūrinių meninė raiška ir komponavimo technikos yra natūraliai artimos lietuvių kompozitorių mokyklai ir kūrybos mokytojų estetinėms nuostatoms: „Ar ateityje išryškės šių autorių individuali šviesa, ar jų būsimi kūriniai taps lietuvių muzikos viršukalnėmis – yra ir šio konkurso grįžtamosios vertės klausimas“. 

Konkurso „Mano nata“ reikšme ir verte jau seniai neabejojama. Tiek pats R. Kabelis, tiek konkurse dalyvaujančiųjų mokytojai, tiek patys kompozitoriai sutaria – toks konkursas ne tik padeda populiarinti muzikos kūrybos sritį Lietuvoje, bet ir suteikia visos šalies mokiniams motyvaciją kurti, eksperimentuoti ir tobulėti. Tai įrodo ir kiekvienais metais nemažėjantis dalyvių skaičius, ir geografinė aprėptis, žinoma, ir patys kūriniai.

„Konkurso magiška trauka, spindinčios konkursantų akys ir prisidedančiųjų supratimas, jog tai ypatingos vertės dalykai, tapo konkurso sėkmės ženklu. Norisi tikėti, kad tryliktojo konkurso energija gaivins būsimus jaunųjų autorių kūrinius ir jų kūrybos mokytojų pastangas, keis jų gyvenimus ir mus pačius“, – sako R. Kabelis.

Jam pritaria mokytojos Nailia Galiamova ir Ingrida Bertulienė, pabrėždamos, kad „Mano nata“ yra paskata vaikams plėsti akiratį, profesionaliai paruošti partitūrą rimtai scenai, siekti sužinoti ir išmokti daugiau.

Kaip teigia I. Bertulienė, tokio amžiaus vaikams dalintis savo kūryba yra svarbu: „Pamatyti, kuo gyvena kuriantys bendraamžiai, tai skatina eiti tolyn, domėtis. Čia galima išgirsti ir pajausti, kaip tavo kūrybą suvokia kiti žmonės, profesionalai. Labai džiaugiuosi šiuo konkursu!“

„Konkurso kūrinys, kai jį scenai parengia muzikai profesionalai, suskamba ypatingai dėl unikalių interpretacijų. Dar repeticijose vaikai gauna unikalią patirtį mokytis bendradarbiauti su atlikėjais, paaiškinti, kokio rezultato tikisi. Žinau, kad pati geriausia dovana jiems, kai kūrinį ir po konkurso įtraukia į tolimesnes koncertines programas ar į natų leidinius. Net ir be visų rimtų, labai reikšmingų konkurso tikslų ir užduočių, konkurso nauda yra neabejotina – jis dovanoja vaikams džiaugsmą pajusti savo kūrybines galias. Patikėkite, tai ypatingai brangu“, – sako N. Galiamova.

Konkursui pateiktas 29 kompozicijas, pirmininkaujant šio konkurso iniciatoriui prof. Ričardui Kabeliui, vertino žiuri nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros vedėjas, prof. Vaclovas Augustinas, Londone muzikos magistro diplomą įgijęs kompozitorius Kristupas Bubnelis, ISCM Lietuvos sekcijos ilgametis vadovas, kompozitorius Vytautas Germanavičius, asociacijos LATGA prezidentė, kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle ir Niujorke gyvenanti kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi.

Koncerte išgirsime šešis laureatų kūrinius, jauniausio autoriaus diplomą pelniusio moksleivio kompoziciją bei geriausio atlikėjo prizą pelniusį autorių.  Koncerte dalyvauja Lietuvos Nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana”, vadovaujamas prof. Roberto Beinario ir solistai. 
Nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata” remia Lietuvos kultūros taryba ir Asociacija LATGA. Konkurso partneriai ­– Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos muzikos informacijos centras. Konkurso informacinis partneris – interneto portalas VOXART. Konkursą rengia Lietuvos kompozitorių sąjungos viešoji įstaiga „Mano nata”.

Koncerto vedėja – Justė Jankauskaitė. Pilna konkurso informacija žemiau.  Maloniai kviečiame!

Iš 29 konkursui „Mano nata“ šiemet pateiktų kūrinių žiuri išrinko dvidešimt kompozicijų dviejose – jaunesniųjų ir vyresniųjų – amžiaus kategorijose. Šie kūriniai ir nuskambėjo šeštadienį įvykusiame virtualiame koncerte, kurį transliavo VOXART.lt. Konkurso iniciatoriaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros dėstytojo prof. dr. Ričardo Kabelio vadovaujama žiuri taip pat paskelbė ir šių metų laureatus.

Kaip teigia žiuri pirmininkas R. Kabelis, per dvylika metų konkursas pasiekė optimalias pateikiamų kūrinių apimtis. Jo geografijoje greta didžiųjų miestų pastebimos mažesnių miestų bei miestelių muzikos ir bendrojo lavinimo mokyklos.

„Kiekvienais metais kintančios ir nenuspėjamos konkurso tendencijos liudija gyvybingą lietuviškos muzikos kūrybos versmę. Viename konkurse nusveria kūriniai dideliems ansambliams, kitame jau vyrauja fortepijoninės miniatiūros. Kažkuriais metais autoriai tarsi susitarę kuria styginių kvartetui, dar kitais – išsiskiria vokaliniai ansambliai. Šiais metais išryškėjusiai duetų krypčiai – dvi marimbos, dvi arfos, du fortepijonai – oponavo du ryškūs soliniai kūriniai smuikui ir akordeonui“, – pastebi kompozitorius, konkurso „Mano nata“ iniciatorius.

Šių metų konkurso laureatai

Jaunesniųjų autorių kategorija

1-osios vietos laureatu tapo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Laurynas Beinaris (g. 2009) už kompoziciją obojui ir styginiams „Šventykla“.

2-osios vietos laureatės diplomas už kūrinį dviem arfoms „Povo pasaka“ atiteko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivei Giedrai Julijai Tutkutei (g. 2006).

3-osios vietos laureato diplomas – Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos auklėtiniui Jokūbui Kulevičiui (g. 2007) už kūrinį fortepijonui „Šiaurės pašvaistė“.

Vyresniųjų autorių kategorija

1-osios vietos laureatu už kūrinį fortepijonui „Baltosios mišios“ paskelbtas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos auklėtinis Dovydas Baltrimavičius (g. 2002).

2-osios vietos laureato diplomą pelnė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos moksleivis Aistis Tamulevičius (g. 2004) už kompoziciją akordeonui „Šokantis drakonas“.

3-osios vietos laureatės diplomas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos auklėtinei Ievai Raubytei (g. 2002) už kūrinį sopranui, obojui ir fleitai „Pluto“.

Konkurso jauniausio autoriaus diplomas atiteko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleiviui Martynui Bernotui (g. 2010).

Greta profesionalių atlikėjų, savo kūrinius atliko ir keturi kūrinių autoriai. Geriausiu atlikėju iš jų žiuri išrinko Aistį Tamulevičių, atlikusį savo kūrinį akordeonui „Šokantis drakonas“.

Klausytojai taip pat gali išreikšti savo nuomonę ir išrinkti publikos simpatijų nusipelniusį kūrinį. Balsuoti galima transliacijos puslapyje iki birželio 19 dienos.

Sveikiname visus šių metų konkurso dalyvius, o ypač – laureatus!

Konkursui pateiktas kompozicijas nuotoliniu būdu vertino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Augustinas, Londone muzikos magistro diplomą įgijęs kompozitorius Kristupas Bubnelis, ilgametis ISCM Lietuvos sekcijos vadovas, kompozitorius Vytautas Germanavičius, Niujorke gyvenanti kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi ir asociacijos LATGA prezidentė, kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle.

Moksleivių kompozicijas publikai parengė ir atliko Roberto Beinario vadovaujamas Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“. Kolektyvui talkino ir kviestiniai atlikėjai.

Nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“ remia Lietuvos kultūros taryba ir asociacija LATGA. Konkurso partneriai ­– Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos muzikos informacijos centras. Konkurso informacinis partneris – aktualios kultūros naujienų portalas VOXART.lt. Konkursą rengia viešoji įstaiga „Mano nata“.

Konkurso transliacijos įrašą galite pamatyti ČIA.

Visą straipsnį skaitykite portale VOXART.lt.

Konkursas „Mano nata“ pradėtas rengti 2010 metais kompozitoriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros dėstytojo prof. dr. Ričardo Kabelio iniciatyva. Jau daugiau nei dešimtmetį renginys telkia Lietuvos bendrojo lavinimo, konservatorijų, gimnazijų ir muzikos mokyklų moksleivių kūrybines pajėgas, skatina domėtis šiuolaikine akademine muzika ir pasirinkti kompozicijos studijas.

Kiekvienais metais žiuri komisija iš konkursui pateiktų kūrinių dviejose amžiaus grupėse – jaunesniųjų ir vyresniųjų – išrenka po tris laureatus. Jiems įteikiami vitražo prizai ir diplomai, specialius prizus pelno jauniausias ir publikos išrinktas konkurso dalyvis.

Šiais metais konkursui pateiktas 29 kamerines kompozicijas nuotoliniu būdu vertino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Augustinas, Londone muzikos magistro diplomą įgijęs kompozitorius Kristupas Bubnelis, ilgametis ISCM Lietuvos sekcijos vadovas, kompozitorius Vytautas Germanavičius. Taip pat asociacijos LATGA prezidentė, kompozitorė Raminta Naujanytė-Bjelle ir Niujorke gyvenanti kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi.

Kaip teigia žiuri pirmininkas R. Kabelis, daug dėmesio skiriama kūrinių vertinimo objektyvumui, o pati vertinimo sistema reguliariai atnaujinama. „Vertinant konkurso kūrinius pasitelkta speciali balų reitingavimo sistema užtikrino žiuri balsų lygiavertiškumą ir skirtingų stilistikų vertinimo pusiausvyrą“, – dėmesį atkreipia konkurso iniciatorius.

Birželio 5 d. 14 val. transliuojamo koncerto metu nuskambės dvidešimt kūrinių, komisijos atrinktų į finalinį konkurso etapą. Transliacijos metu taip pat bus paskelbti šių metų „Mano nata“ laureatai. Kaip ir praeitais metais, klausytojai taip pat galės išreikšti savo nuomonę bei dvi savaites truksiančio balsavimo metu išrinkti publikos simpatijų nusipelniusį kūrinį.

Moksleivių kompozicijas publikai parengė ir pristatys Roberto Beinario vadovaujamas Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“. Kolektyvui talkins ir kviestiniai atlikėjai, o kai kuriuos kūrinius atliks patys jaunieji autoriai.

Nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą rengia viešoji įstaiga „Mano nata“. Konkursą remia Lietuvos kultūros taryba ir asociacija LATGA. Ištikimi, kasmet prie renginio įgyvendinimo prisidedantys partneriai – Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Konkurso informacinis rėmėjas VOXART.lt – aktualios kultūros naujienų portalas.

Konkurso „Mano nata“ finalinio turo koncerto transliaciją stebėkite birželio 5 d. 14 val. ČIA.

Plačiau skaitykite VOXART.lt

Autorė: Viltė Žakevičiūtė

Konkurso dalyviai turi puikią galimybę pristatyti savo kūrybą plačiai auditorijai – finalinius konkurso kūrinius atlieka profesionalūs atlikėjai, o tarp jų ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“, vadovaujamas profesoriaus Roberto Beinario. Greta patyrusių scenos meistrų, savo kūrinius konkurse neretai atlieka ir patys autoriai ar jų draugai.

Konkursas skatina domėtis akademinės muzikos kūryba ir pažinti muzikos paslaptis iš ypatingos kuriančiojo perspektyvos, o taip pat ugdo jauniausiųjų šalies kūrėjų kompozicinį meistriškumą. Jis aktualus ne tik kompozitoriams, bet ir būsimiems muzikos kritikams: greta geriausių kūrinių renkamas ir geriausias muzikologijos darbas. Konkursas skatina akademine muzika domėtis  moksleivius, besimokančius ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažesnių miestelių bendrojo lavinimo, muzikos ir meno mokyklose, gimnazijose bei konservatorijose.

Per „Mano natos“ gyvavimo istoriją konkurso geografija aprėpė bene visą Lietuvą ir sulaukė dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. Per dešimtmetį konkurso žiuri, kurioje darbavosi 19 kompozitorių ir muzikologų, išklausė ir įvertino per keturis šimtus įvairių žanrų kūrinių – nuo miniatiūrų įvairiems instrumentams iki išplėtotų opusų instrumentiniams ir vokaliniams ansambliams. Be akustinės muzikos pavyzdžių, konkursas vis dažniau sulaukia ir elektroninės muzikos kūrinių.

„Mano nata“ – puiki pradžia žengiant į profesionalios muzikos kūrybos pasaulį. Nemažas būrys ankstesnių metų konkurso dalyvių pasirinko kūrybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o pirmieji laureatai ir diplomantai jau įsitvirtino šalies muzikiniame gyvenime. Konkurso rengėjai nėra abejingi profesionalios muzikinės kultūros sklaidai bei jos edukacijai – tradicija tapo kasmetiniai „Mano natos“ laureatų kūrinių pristatymai Lietuvos regionų kultūrinėms bendruomenėms, rengiamos kūrybinės stovyklos mokiniams ir jų mokytojams.

„Mano natos“ konkurso baigiamąjį koncertą internetu tiesiogiai transliuoja LMTA Muzikos inovacijų studijų centras, jo garsą ir vaizdą Lietuvos visuomenei pristato oficialus konkurso transliuotojas – Lietuvos nacionalinis radijas ir Delfi TV. Konkursą ištisą dešimtmetį remia Lietuvos autorių teisių asociacija LATGA.

Kartais nedrąsu žengti pirmąjį žingsnį profesionalios kūrybos link, tačiau „Mano nata“ įkvėpė ir padrąsino ne vieną jaunąjį kūrėją pasitikti muzikos kūrybą drąsiai! Tad labai mielai laukiame jaunųjų kūrėjų ir kviečiame smalsiuosius bendrojo lavinimo ir muzikos mokyklų, gimnazijų ir konservatorijų moksleivius dalyvauti dvyliktajame nacionaliniame moksleivių muzikos kūrinių konkurse „Mano nata“!

Dėl karantino situacijos šalyje, šiemet kūrinius Konkursui prašome pateikti elektroniniu būdu. 

Užpildytą dalyvio paraišką, kūrinių natas ir įrašų failus prašome siųsti el. pašto adresu konkursas@manonata.lt

Kūriniai Konkursui pateikiami iki gegužės 1 d.

Primename, kad kūrinių Konkursui įrašai ir partitūros pateikiami be autorių vardų ir pavardžių. Kūrinių partitūrose ir įrašų laikmenose nurodomi tik kūrinių pavadinimai.

Apie Konkurso baigiamajam koncertui atrinktus kūrinius informuosime po surengtos atrankos. Autoriai gali būti paprašyti atsiųsti kūrinių atlikimui reikalingą papildomą natografinę medžiagą. 

Numatyta baigiamojo koncerto data – 2021 m. birželio 5 d. Koncerto vieta – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė. Jei surengti baigiamąjį koncertą nebus galimybės, apie laureatų paskelbimo tvarkos pasikeitimus informuosime.

2021 metų konkurso nuostatus rasite ČIA.

Kūrinius Konkursui prašome pateikti elektroniniu būdu. 

Užpildytą dalyvio paraišką, kūrinių natas ir įrašų failus prašome siųsti el. pašto adresu konkursas@manonata.lt

Kūriniai Konkursui pateikiami iki gegužės 1 d.

Primename, kad kūrinių Konkursui įrašai ir partitūros pateikiami be autorių vardų ir pavardžių. Kūrinių partitūrose ir įrašų laikmenose nurodomi tik kūrinių pavadinimai. 

Apie Konkurso baigiamajam koncertui atrinktus kūrinius informuosime po surengtos atrankos. Autoriai gali būti paprašyti atsiųsti kūrinių atlikimui reikalingą papildomą natografinę medžiagą. 

Numatyta baigiamojo koncerto data – 2021 m. birželio 5 d. Koncerto vieta – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžioji salė. Jei surengti baigiamąjį koncertą nebus galimybės, apie laureatų paskelbimo tvarkos pasikeitimus informuosime.

Konkurso baigiamasis koncertas žiūrovus pasiekė internetu – vaizdo įrašas publikuojamas konkurso informacinio partnerio VOXART.lt portale. Ir tik spalio 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje suskambo konkurso laureatų kūriniai, o patys autoriai buvo apdovanoti diplomais ir prizais. XI konkurso laureatų kūrinių koncerto akimirkomis, užfiksuotomis fotografo Tomo Tereko, kviečiame pasigrožėti konkurso paskyroje socialiniam tinkle Facebook.

Žiūrovus sveikinęs konkurso žiuri pirmininkas prof. dr. Ričardas Kabelis išreiškė viltį, kad ateinančio XII konkurso „Mano nata“ pandemija nebetrikdys  ir paragino aktyviai jame dalyvauti. 

Planuojama, kad XII konkurso baigiamasis koncertas įvyks birželio 5 d. Kūrinius konkursui, kaip ir kasmet,  reikia pateikti iki 2021 m. gegužės 1 d. Su atnaujintais konkurso nuostatais galite susipažinti ČIA.  

Kvietimas PDF formatu (PARSISIŲSTI).

XI nacionalinio moksleivių muzikos kūrinių laureatų koncertą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Konkurso tikslai – skatinti šalies moksleivių domėjimąsi muzikologine veikla, šios srities studijomis; skatinti kritinės raiškos gebėjimus, ugdyti moksleivijos vertybines nuostatas ir šiuolaikinės muzikos supratimą; įvertinti geriausias Lietuvos moksleivių muzikos kūrinių recenzijas ir apdovanoti jų autorius; supažindinti visuomenę su moksleivių muzikos kūrybos ir muzikologinės veiklos pasiekimais.

Konkurso dalyviai turi recenzuoti XI nacionalinio moksleivių muzikos kūrinių konkurso „Mano nata“ baigiamojo koncerto vaizdo įrašą, paskelbtą VOXART.lt portale. Jį galite pažiūrėti ČIA.

Recenzijas vertins žiuri, sudaryta iš Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos narių, o dalyvių ir laureatų recenzijos bus skelbiamos Lietuvos kultūrinėje žiniasklaidoje.

Recenzijos pateikiamos el. paštu konkursas@manonata.lt iki 2020 m. lapkričio 11 d.

Konkurso nuostatus rasite ČIA.

Iš viso balsavime dalyvavo 2559 jauniausios kartos muzikos gerbėjai. Daugiausiai publikos balsų surinko Klaipėdos licėjaus mokinio Jokūbo Žvaliausko kūrinys „Kvartų akordinė dermių studija“ (mokytoja – Aušra Niparavičienė). Publikos simpatijų, kaip ir kitiems konkurso laureatams, prizas bus įteiktas rudenį Vilniuje įvyksiančio gyvo koncerto metu.

Virtualaus koncerto įrašą ir publikos balsavimo rezultatus galite pamatyti VOXART.lt

Primename visus konkurso laureatus

Jauniausiųjų autorių kategorijoje

1-osios vietos laureate tapo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojos Nailios Galiamovos mokinė Giedra Julija Tutkutė (g. 2006), konkursui pateikusi kompoziciją „CIKADOS“ keturioms fleitoms ir styginių kvartetui. 

2-oji vieta už kūrinį „DVI PAVEIKSLO PJESĖS“ fortepijonui atiteko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojo Ryčio Mažulio mokiniui Giedriui Matijui Krukauskui (g. 2007).

3-iąją vietą už savarankiškai sukurtą kūrinį „TRAUKINYS KALNUOSE“ keturiems mediniams pučiamiesiems, tom-tomui ir styginių kvartetui pelnė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Laurynas Beinaris (g. 2009). 

Vyresniųjų autorių kategorijoje

Sėkmė lydėjo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogės Nailios Galiamovos mokinius, pasidalinusius pirmąsias tris konkurso vietas.

1-osios vietos laureatu tapo Jonas Benjaminas Balsys (g. 2001), konkursui pateikęs kūrinį „DISBALANSAS“ fagotui ir fortepijonui. 

2-ąją vietą už kompoziciją „BET KURIUO ATVEJU“ penkių instrumentų ansambliui pelnė Povilas Paukštė (g. 2001).

3-ioji vieta už kūrinį „PRIEPLAUKA“ violončelei ir fortepijonui paskirta Tadui Petruliui (g. 2001). Jauniausios autorės diplomas ir specialus prizas atiteko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivei Inesai Narauskas už pjesę fortepijonui „Švelnus ruduo“. Autorei – devyneri, kūrybos procese ją konsultavo fortepijono mokytoja Eglė Kižytė-Ramonienė.

Birželio 6 dieną portale VOXART.lt įvyko virtuali konkurso „Mano nata“ koncerto premjera. Jos metu nuskambėjo dvidešimt geriausių konkursui pateiktų moksleivių kūrinių, patekusių į finalinį turą. Taip pat buvo paskelbti šių metų laureatai dviejose amžiaus kategorijose. Jiems vitražo prizai ir dovanos bus įteiktos rudenį vyksiančio gyvo koncerto metu. 

Koncerto metu skambėję moksleivių kūriniai stebino brandumu ir profesionalumu, instrumentinių sudėčių ir žanrų įvairove. Klausytojai galėjo išgirsti kompozicijas nuo polifoninių kūrinių, dedikuotų J. S. Bachui, iki karo temos asociacijų. 

Konkursui pateiktus kūrinius žiuri pirmą kartą per 11 konkurso metų vertino nuotoliniu būdu. Kaip pasakoja žiuri pirmininkas prof. Ričardas Kabelis, kūrinių vertinimas ne baigiamojo koncerto metu, o iš skaitmeninių įrašų ir partitūrų pasiteisino ir tapo nauja konkurso patirtimi.

„Džiaugiuosi, kad konkursui parengta kūrinių vertinimo sistema leido suvaldyti nutolusių nuomonių išsiskyrimo riziką: skaičiuojant balus pamažu ryškėjo kelių stiprių kūrinių grupė, jų autoriai ir tapo konkurso prizininkais bei laureatais“, – teigia R. Kabelis. Įdomu, kad šiais metais visi konkurso laureatai yra 75-metį švenčiančios Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai.

Jauniausiųjų autorių kategorijoje

1-osios vietos laureate tapo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojos Nailios Galiamovos mokinė Giedra Julija Tutkutė (g. 2006), konkursui pateikusi kompoziciją „CIKADOS“ keturioms fleitoms ir styginių kvartetui. 

2-oji vieta už kūrinį „DVI PAVEIKSLO PJESĖS“ fortepijonui atiteko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytojo Ryčio Mažulio mokiniui Giedriui Matijui Krukauskui (g. 2007).

3-iąją vietą už savarankiškai sukurtą kūrinį „TRAUKINYS KALNUOSE“ keturiems mediniams pučiamiesiems, tom-tomui ir styginių kvartetui pelnė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivis Laurynas Beinaris(g. 2009). 

Vyresniųjų autorių kategorijoje

Sėkmė lydėjo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogės Nailios Galiamovos mokinius, pasidalinusius pirmąsias tris konkurso vietas.

1-osios vietos laureatu tapo Jonas Benjaminas Balsys (g. 2001), konkursui pateikęs kūrinį „DISBALANSAS“ fagotui ir fortepijonui. 

2-ąją vietą už kompoziciją „BET KURIUO ATVEJU“ penkių instrumentų ansambliui pelnė Povilas Paukštė (g. 2001).

3-ioji vieta už kūrinį „PRIEPLAUKA“ violončelei ir fortepijonui paskirta Tadui Petruliui (g. 2001). 

Jauniausios autorės diplomas ir specialus prizas atiteko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivei Inesai Narauskas už pjesę fortepijonui „Švelnus ruduo“. Autorei – devyneri, kūrybos procese ją konsultavo fortepijono mokytoja Eglė Kižytė-Ramonienė. 

Šių metų naujovė – geriausio publikos nuomone kūrinio rinkimai. Balsavimas vyksta koncerto įrašo puslapyje iki birželio 13 d., šeštadienio.

Šių metų konkurso žiuri sudarė kompozitorė Justė Janulytė, kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas ir Vilniaus m. savivaldybės choro „Jauna muzika“ meno vadovas ir dirigentas prof. Vaclovas Augustinas, kompozitorius, asociacijos LATGA prezidentas prof. Teisutis Makačinas, taip pat Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, kompozitorius dr. Mykolas Natalevičius. Žiuri pirmininkavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, kompozitorius dr. Ričardas Kabelis.

Konkurso kūrinius virtualiame koncerte atliko ir įrašė Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“ (meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris).

Kolektyvui talkino Eglė Kižytė-Ramonienė (fortepijonas), Edvardas Kuleševičius (klarnetas), Elžbieta Dobilaitė (fleita), Adelė Mariniuk (fleita), Andrius Puplauskis (fagotas) ir Andrius Rekašius (mušamieji). Virtualaus koncerto operatorius ir montažo režisierius – Paulius Dautartas, garso režisierius – Arūnas Zujus.

Nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“ rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga ir viešoji įstaiga „Mano nata“. Konkurso partneriai ­– Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Lietuvos muzikos informacijos centras. Konkursą remia Lietuvos kultūros taryba ir Asociacija LATGA, informacinis partneris – aktualios kultūros portalas VOXART.lt.